Piligriminė kelionė
Artėjantį Gailestingumo kongresą kviečiame išgyventi kaip piligrimystę – pasirengti dvasiniam atsivertimui, priimti Susitaikinimo sakramentą, kad su malonės kupina širdimi žengtume per pagrindinės Lietuvos šventovės – Vilniaus arkikatedros – Gailestingumo duris ir būtume apkabinti Dievo.
Kas piligriminę kelionę skiria nuo kitų kelionių?
Vidinis nusiteikimas, kad leidžiamės į maldos ir tikėjimo kelią. Kadangi piligrimystė veda į vidinį atsivertimą, svarbu apgalvoti, iš ko norime išsivaduoti ir kuo esame kviečiami tapti. Savo intencijos (tai yra vidinio motyvo: prašymo ar dėkojimo) atpažinimas ir pasiėmimas į kelionę.
Malda ir Evangelijos skelbimas, skaitymas ir apmąstymas turi lydėti piligrimus, kad būtų įgyvendinta tai, ką teigia psalmininkas: „Tavasis žodis yra mano žingsniams žibintas, šviesa mano takui“.
Susitaikinimo sakramentas ir Eucharistijos šventimas yra kiekvienos piligriminės kelionės ar jos tarpsnio kulminacija, liudijanti atsivertimą, naują pradžią patyrus Dievo malonę ir Gailestingumą.
Piligriminėje kelionėje svarbus vaidmuo tenka dvasiniam palydėtojui, padedančiam išlaikyti maldos ritmą, nenukrypti nuo Dievo žodžio teisingo supratimo, geriau pažinti šventas vietas.
/pagal bernardinai.lt/
