Naujienos

Kaip dalyvauti kongrese?

Būtina išankstinė registracija. Ji vyks internetu reg .kongresas.lt iki balandžio 22 dienos.
Dalyvio auka nuo 4 iki 14 Eur (padengia minimalias organizavimo išlaidas). Aukos prašome už dalyvio knygelę, žemėlapį, maitinimą, nakvynę. Registracija patvirtinama atlikus pervedimą.
Visi renginiai atviri.
Renginys prasidės penktadienį, gegužės 6 d., 15 val. ir baigsis sekmadienį, gegužės 8 d., 15 val. Bus pasirūpinta autobusų parkavimu.

Gyvenimo peržvalgos klausimai

Neteisti
Ar atpažįstu tokius santykius, kai siekiu būti visada teisus, kai save, savo ambicijas ir požiūrį laikau svarbesniais negu kitų ir kai teisiu kitus? 
Ką stengiuosi matyti: kitų klaidas ir juos žeminti ar kitų talentus ir juos vertinti? Iškilus nesutarimams, kas man yra svarbiau: tai, kas mus skiria, ar tai, ką turime bendra? 
Ar nepasiduodu piktosios dvasios pagundai ir nesileidžiu įtikinamas, kad spręsti sunkias situacijas ir gydyti žaizdotus santykius galiu vadovaudamasis savo tiesa
ir žmogiška logika? 
Ar nežvelgiu į aplinkinius iš aukšto ir iš tolo?
Ar nuolat neprikišu kitiems jų klaidų?

Nesmerkti
Ar sugebu smerkti nuodėmę (veiksmą ar žodį), o ne asmenį?
Ar esu kažką pasmerkęs, „nurašęs“ kaip tą, kuris nebegali pasikeisti?
Ar savo pasirinkimais nesu pasmerkęs kito žmogaus skurdui, atskirčiai, pažeminimui, nevilčiai?
Ar mano gyvenime yra santykių, kuriuos esu pasmerkęs kaip beviltiškus, nebeatstatomus?
Ar tikiu, kad Dievui nėra negalimų dalykų?

Atleisti
Ar vadovaujuosi taisykle, kad turiu atleisti „septyniasdešimt septynis kartus“ (Mt 18, 22)?
Kas mano gyvenime vyrauja: atleidimas, dovanojantis džiaugsmą ir ramybę, ar nuoskauda, kurstanti skausmą, nerimą, pyktį?
Kur mano gyvenime trūksta atleidimo, kuriems žmonėms turiu atleisti?
Ar stengiuosi žengti susitaikymo link: siekiu suprasti klaidą, rasti sprendimą, atsiprašyti ir atleisti?
Ar prašau Viešpatį malonės atleisti tiems, kuriems pats savo jėgomis nesugebu atleisti?
Duoti dosniai, su kaupu, dovanoti:
Koks mano gyvenimas tikslas – asmeninė sėkmė, garbė ar savęs dovanojimas kitiems?
Ar nevengiu bet kokio įsipareigojimo, galinčio atimti iš manęs laisvalaikį?
Kas man padėtų nugalėti savanaudiškumą, kad galėčiau labiau save dovanoti? Kaip norėčiau labiau dėl kitų įsipareigoti?
Ar tikėjimas skatina mane susitikti kitus, įsipareigoti, tarnauti?

/pagal bernardinai.lt/

Popiežius Pranciškus: Tikiu, kad dabar – gailestingumo laikas

Kodėl, Jūsų manymu, mūsų laikotarpiui ir mūsų žmonijai taip reikia gailestingumo?
Nes tai sužeista žmonija, gilių žaizdų išvagota žmonija. Ji nemoka jų gydyti arba mano, kad jų išgydyti neįmanoma. Ir tai ne tik socialinės ligos, ne vien tik skurdo, atskirties sužaloti žmonės.
Visai žmonijai reikia gailestingumo. Pijus XII daugiau nei prieš pusę amžiaus pasakė, kad mūsų epochos drama yra tai, kad praradome nuodėmės jausmą, suvokimą, kad nusidedame.

Prie to šiandien prisideda ir drama, kad laikome savo blogį, savo nuodėmę nepagydomais, laikome juos kažkuo, ko neįmanoma išgydyti ir atleisti. Mums trūksta realios gailestingumo patirties.

Kaip kilo troškimas paskelbti jubiliejinius Gailestingumo metus? Kas jus įkvėpė?
Mano atmintyje įsirėžė prie apskrito stalo susėdusių teologų diskusija Buenos Airėse: buvo kalbama apie tai, ką popiežius gali padaryti, kad pritrauktų žmones, esant gausybei problemų, kurių, regis, nėra kaip išspręsti. Vienas jų pasakė: „Paskelbti jubiliejinius atleidimo metus.“ Aš tai įsiminiau.
Sprendimas atėjo besimeldžiant, apmąstant prieš mane buvusių popiežių mokymą bei liudijimą ir galvojant apie Bažnyčią kaip apie karo lauko ligoninę, kurioje visų pirma gydomi patys sunkiausi sužalojimai.

Kokia yra stipriausia patirtis, kurią tikintysis turėtų išgyventi per Šventuosius gailestingumo metus?
Atsiverti Dievo gailestingumui, atverti save ir savo širdį, su pasitikėjimu prieiti prie klausyklos, leisti Jėzui jį pasitikti. Ir stengtis būti gailestingam kitiems.

Iš knygos „Dievo vardas – Gailestingumas“ (Baltos lankos, 2016)

/pagal bernardinai.lt/