Šv. Mišių laikas
Karmėlavos viešojoje  Šv. Onos
koplyčioje

 

Šiokiadieniais

9 val.

Šeštadieniais

10 val.

Sekmadieniais

10 val.

12 val.

Kitu laiku - pagal susitarimą su klebonu

   

Marijos radijas  

marijosradijas

   

PTM logo svetainems su fonu

   

KPL logotipas

   

Kauno II dekanatas  

Kauno 2 dekanatas

   

GYVENIMO IR TIKĖJIMO institutas kviečia į virtualias advento programas

http://gtinstitutas.lt/kalendorius/

Kauno arkivyskupijos kronika | 2020 m. gruodžio 4 d.

Gruodžio sekmadienių ir šventų Kalėdų Mišių transliacijos arkivyskupijos kanalais.>>

SKELBIMAI

GRUODŽIO TREČIADIENIAIS ARKIVYSKUPAS KĘSTUTIS KĖVALAS KVIEČIA Į ADVENTO REKOLEKCIJAS:

ĮVYKIAI, KRONIKA

ŽINIOS IŠ PARAPIJŲ

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Sekmadienį, 15 val., maldos ir atgailos akcija „100 metų nuo aborto legalizavimo“

Šį sekmadienį, 2020 M. LAPKRIČIO 22 D., 15 VAL. telktis į bendrą maldą – GAILESTINGUMO VALANDĄ PER MARIJOS RADIJĄ, MELSTIS ŠEIMOSE AR ASMENIŠKAI.

Minėdami liūdną sukaktį drauge su kitų šalių katalikais dalyvaukime maldos ir atgailos akcijoje „100 METŲ NUO ABORTO LEGALIZAVIMO“ – lygiai prieš 100 metų, lapkričio 18 d., pirmą kartą žmonijos istorijoje valstybiniu lygiu buvo įteisinta dirbtinė nėštumo nutraukimo procedūra.

Tai įvyko Sovietinės Rusijos Liaudies komisariato sveikatos reikalams sprendimu „Dėl moterų sveikatos apsaugos sovietinėse ligoninėse“. Šiuo nutarimu bolševikų valdžia įteisino tradiciją, kai žmogaus gyvybės nutraukimas motinos įsčiose tapo „medicinine procedūra“ bei sukėlė negrįžtamus padarinius žmogaus teisių supratimui ir medicinos etikai.

Laikui bėgant, daugiau šalių priėmė įstatymus legalizuojančius abortus. Pirmiausiai priverstinai tai padarė SSRS respublikos: Baltarusija, Kazachstanas ir Turkmėnistanas. Vėliau, 1921 m., Ukraina, Gruzija, Armėnija. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui tuo pačiu keliu ėjo kitos šalys: Švedija (1946) ir Japonija (1948). 1955–57 metais šis teisės aktas buvo įvestas ir prie Sovietų Sąjungos prijungtose šalyse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Dar vėliau, spaudžiant Sovietų Rusijai, sekė įstatymų pakeitimai vadinamajame Rytų bloke: Bulgarijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje ir Rumunijoje (1956). Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje nuosekliai abortus įteisino Vakarų Europos ir Azijos šalys bei JAV (1973).

Per šiuos 100 metų neįmanoma suskaičiuoti, kokia gausybė negimusiųjų buvo sunaikinta. Galbūt neužtektų viso Žemės rutulio jų kapams. Niekas negali išmatuoti skausmo tų moterų ir vyrų, kurie, pasidavę seksualinės laisvės iliuzijai, neteko savo negimusiųjų.

Daugelio posovietinių šalių katalikai jungiasi į bendrą maldą:

KAZAHSTANAS. Arkivyskupas Tomasz Peta pranešė, jog Kazachstano katalikai telkiasi maldai visose pagrindinės Astanos vyskupijos parapijose lapkričio 22 d., sekmadienį, Kristaus Karaliaus iškilmės metu.

RUSIJA. Katalikai Rusijoje telkiasi į maldą
(https://www.vaticannews.va/ru/world/news/2020-11/rossia-den-molitvy-i-pokayaniya-v-stoletie-legalizacii-abortov.html

BALTARUSIJA. Apie maldos akciją spaudos konferencijoje:
https://sputnik.by/society/20171117/1032018471/sto-let-abortu-oshibki-bez-sroka-davnosti.html

Mogiliove nutarta – šv. Kalėdos be abortų:
http://mogilev-region.gov.by/news/akciya-rozhdestvenskie-dni-bez-abortov-proydet-v-uchrezhdeniyah-zdravoohraneniya-mogilevskoy

LENKIJOJE malda jau prasidėjo, nes šių metų lapkričio 1–8 dienomis buvo meldžiamasi už abortų nuodėmę „Rožinis iki Dangaus vartų“: https://www.rozaniecdogranic.pl/

UKRAINOJE https://credo.pro/2020/11/278521

Taip pat bus meldžiamasi Austrijoje ir Prancūzijoje (kun. Daniel Ange). JAV HLI būstinėje su prezidentu kun. Bouquet. Centrinės Europos valstybės, tokios kaip Čekija, Slovakija, Vengrija ir kt., taip pat jungiasi. Visose valstybėse tai – pasauliečių iniciatyva, įgyvendinama sutikus ir glaudžiai bendradarbiaujant su vietos vyskupais.

Abortų legalizavimo tragiška sukaktis turėtų mus paskatinti rimtai susimąstyti. Todėl kviečiame visus tikinčiuosius jungtis į bendrą maldą su mūsų sesėmis ir broliais kitose šalyse.

Lietuvoje maldos akciją koordinuoja katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“ su arkivyskupo Kęstučio Kėvalo pritarimu.

Dėl informacijos kreiptis į Ramunę Obelenienę, mob. 8 656 88445, el.p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos Socialinių reikalų tarybos
Pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas
Kęstutis Kėvalas

KVIEČIA

į virtualią diskusiją tema “Parapijinio gyvenimo aktyvinimas: kas bendruomenę daro patrauklia?”, kuri vyks š. m. lapkričio 19 d. 14 val. Kaune, adresu Jakšto g. 6, Lietuvos Kolpingo draugijos patalpose. Numatoma renginio trukmė – 2,5 val.

Programa:

• LVK Socialinių reikalų tarybos pirmininkas, Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
• Projektas „Krikščioniško socialinio mokymo skatinimas ir parapijiečių aktyvinimas“
Lina Kalibataitė, Lietuvos Kolpingo draugijos nacionalinė sekretorė.
• Tyrimo pristatymas: doc. dr. Vida Lukamskienė, VšĮ Kolpingo kolegija.
• „Geroji patirtis: aktyvios bendruomenės ugdymas“.
Pristato: Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė, Kauno arkivyskupijos sielovados programų koordinatorė.
• Tyrimo „Verslo įmonių vaidmuo ir sąsajos įgyvendinant Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo principus“ pristatymas.
Pristato doc. dr. Ramunė Bagdonaitė-Stelmokienė, VšĮ Kolpingo kolegija.
• „Geroji patirtis: verslo įmonės pavyzdys“.
Pristato: Paulius Vilemas, UAB ENERGENAS, direktorius.
• Diskusija „Ką kiekvienas galime padaryti ateičiai?“

Diskusiją moderuoja Arūnas Kučikas, Kauno arkivyskupijos Caritas direktorius.

Atsižvelgiant į susidariusią epidemiologinę situaciją, diskusiją transliuosime internetinėje erdvėje.
Prašome registruotis iki š. m. lapkričio 18 d. paspaudus nuorodą: shorturl.at/mrCM4

Užsiregistravusiems dalyviams prisijungimą išsiųsime artėjant diskusijai.

   

Svetainėje lankosi 2 svečiai ir nėra prisijungusių narių

© Karmėlavos šv. Onos parapija